Poezija
2018 02 25

„Kai būsiu modelis“

Poezija: „Kai būsiu modelis / Kalti berniukai / Gašlūs nenuoramos / Slapčia / Plėšys mane / Drebančiais pirštais / Iš suaugusių žurnalų“

Aistė Šivytė

I

Kai būsiu modelis
Nekaltos mergaitės
Pilkos
Kuklios pelytės
Per dailės pamokas
Ketvirčiuos mano veidą
Atšipusiom žirklėm
Iš žurnalų viršelių
 
Klijuos tarp kojų
Ausų
Ir rankų maišalynės
Barstys blizgučiais
Gaus dešimtukus
Užkiš stalčiuose
 
Po dešimties metų
Sudegsiu šeimyninėj šašlykinėj
 
II
 
Kai būsiu modelis
Kalti berniukai
Gašlūs nenuoramos
Slapčia
Plėšys mane
Drebančiais pirštais
Iš suaugusių žurnalų
 
Stėbelysis kruvinom akim
Uostys prarukyta nosimi
Darys su savimi
Kažką labai sureikšminto
Po to naikins krūvas servetėlių
Ir dvi dienas dvoks prakaitu
 
Po dešimties mėnesių
Kabėsiu an sienos
Profesinės bendrabučio kambary
  
III
 
Kai būsiu modelis
Nusivylusios motinos
Dar pilkesnės
Juodais paakiais
Per generalinę tvarką
Drąskys man kūną
Sugrubusiom rankom
Iš visokių „savaičių“ ir „šeimininkių“
 
Valys manimi langus
Veidrodžius
 
Klausysiuos „ryto suktinio“
ir „beatos virtuvės“ pasiutpolkės
Mirksiu buitinėj chemijoj
Nakvosiu šiukšlinėj
 
Po dešimties dienų
Tupėsiu tarp buitinių atliekų
Ir supuvusios mėsos sąvartyne
 
IV
 
Kai būsiu modelis
Raudonnosiai statybininkai
Svyruojantys
Kalkių ir gipso jūroje
Per nesibaigiančią pertrauką
Lamdys mano puslapius
Juodom panagėm
Iš poezijos almanacho
 
„Nei meno, nei papo“
O pigus popierius
Gerai valo
Prasigėrusią subinę
 
Po dešimties minučių
Atsidursiu
Nešiojamo tualeto skylėj


PODKASTAI

REKOMENDUOJAME