Racijos
2017 11 19

Čeburaškos išpažintis

Žmogus būtų tobulas, jei turėtų bendrąją pasąmoninę atmintį. Pagrindinė žmogaus silpnybė ir yra tos atminties neturėjimas.

Yra Racijos

Kažkur girdėjau, kad žmogus būtų tobulas, jei turėtų bendrąją pasąmoninę atmintį – ta prasme, kad jis atsimintų ir žinoti visą išmintį, kurią sumąstė žmoniją per visą gyvavimo laiką. Ta pagrindinė žmogaus silpnybė, ir neleidžianti jam būti tobulu, ir yra tos atminties neturėjimas.


Du jauni žmonės, Adomas ir Elžbieta, gimę nepriklausomoje Lietuvoje, reflektuoja savo ir savo šeimos patirtį istoriniame kontekste. Ką jiems reiškia sovietmetis? Kiek sovietinio mentaliteto, mąstymo klišių likę jaunų žmonių galvose? Kodėl jie, praktiškai nemokėdami rusų kalbos, keikiasi būtent rusiškai ir ką tai sako apie gyvenimą post-sovietinėje Lietuvoje?

Į šiuos klausimus jiems padeda atsakyti istorikas Vasilijus Safronovas, primenantis, kad tokia būsena, kai tenka pasirinkti, kuo esi, vakariečiu ar išnykusios valstybės piliečiu, istorijoje kartojosi ne kartą; sociolingvistė Aurytė Čekuolytė, paaiškinanti, jog kalbiniai įpročiai dažnai yra likę iš ankstesnių laikų ir nebyliai indikuojantys gyvenimą sovietiniais rudimentais, ir psichologė Eglė Mažulytė, tyrusi jaunų žmonių, kurių šeimose būta sovietinių represijų pažeistų asmenų, psichologinį atsparumą, kelianti kontraversišką teiginį, jog tokie žmonės – psichologiškai stipresni už tuos, kurie tokių represijų šeimoje nepatyrė.

Podkasto vedėjai čia tampa esminiais pasakojimo dalyviais, dalindamiesi intymiomis ir drąsiai atviromis patirtimis, jie lyg suplėšo nematomą membraną tarp kalbančiojo ir klausančiojo. Tačiau nuoširdų ryšį nuolat pertraukia tinkamos bangos ieškantis radijo imtuvas, lyg autoironiškai primenantis nepajudinamą barjerą liekantį iki klausytojo ir kartu metaforiškai iliustruojantis esminį laidos klausimą: kurį tapatybės dažnį rinktis ir kaip pagauti saviškį?

Tai pasakojimas apie sovietmetį šiuolaikiniame žmoguje, apie savojo lietuviško mentaliteto paieškas šiandien, praėjus 27-eriems nepriklausomos Lietuvos metams, apie būvį, kai nesijauti esąs nei vakarietis, nei rytietis, kai negali nuoširdžiai priklausyti nei vienai, nei kitai pusei.


PODKASTAI

REKOMENDUOJAME