Kultūra
2017 03 20

Akcijos „Dedu kryžių ant „Scenos kryžių“ sumanytoja: minčių rengti alternatyvius apdovanojimus yra

Jau ne pirmus metus pastebima, kad Auksinių scenos kryžių apdovanojimuose dėmesio nepriklausomiems teatrams skiriama mažiau nei valstybiniams.

Adomas Zubė

Auksinis scenos kryžius

Kaip ir kasmet tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, bus įteikiami ryškiausi teatro apdovanojimai Lietuvoje – Auksiniai scenos kryžiai. Tačiau paskelbtas pretendentų sąrašas sukėlė diskusijų. Jau ne pirmus metus pastebima, kad dėmesio nepriklausomiems teatrams skiriama mažiau nei valstybiniams.

Šiemet nominuoti 12 darbų, sukurtų nepriklausomuose teatruose, tai sudaro tik kiek daugiau nei ketvirtadalį visų nominuotų spektaklių. Taigi net 78% nominuotų darbų buvo sukurti valstybiniuose teatruose. Nors nepriklausomi teatrai vertinti pateikė daugiau nei pusę komisijos peržiūrėtų spektaklių.

Toks komisijos sprendimas sukėlė kai kurių teatralų pasipiktinimą. Nepriklausomas, nuo 2011 metų Klaipėdoje veikiantis „Apeirono teatras“ paskelbė akciją „Dedu kryžių ant „Scenos kryžių“, kur kviečia visus „gedinčius“ žiūrovus kovo 27 d., prieš Auksinių scenos kryžių teikimo ceremoniją prie Klaipėdos dramos teatro durų uždegti žvakutę ar padėti kryželį, taip parodant pasipiktinimą Auksinių scenos kryžių teikimo nuostatais.

Akcijos iniciatorė, viena iš „Apeirono teatro“ įkūrėjų, aktorė ir režisierė Greta Kazlauskaitė sako, kad komisija tarsi sąmoningai vengia nevalstybinių teatrų. „Komisijoje labai trūksta teatralų, nes labai nustebino šių metų nominantai. Ypač šie metai buvo labai turtingi jaunųjų kūrėjų darbų ir niekas nebuvo rimčiau pastebėtas ir nominuotas. Juntama nevalstybiniams teatrams apatija, o valstybiniams žūtbūt būtina kažką suteikti“.

Paklausta, kiek didelis susidomėjimas šia akcija, G.Kazlauskaitė sako negalinti tiksliai pasakyti, tačiau norą dalyvauti išreiškė ne vienas teatras. Apeirono teatro kūrėjos teigimu, akcijoje „dalyvaus bent 6 žinomų nepriklausomų teatrų atstovai: ir „Atviras ratas“, ir „Keistuolių teatras“ ir „Bad Rabbits“, ir Menų spaustuvės judėjimai, ir ‘Vandenyno dirbtuvės’.“ Tačiau vos tik paskelbus tekstą, teatrai ėmė paneiginėti savo ketinimus dalyvauti akcijoje.

„Mūsų tikslas yra tarpusavyje susitikus išsiaiškinti, kas netenkina ir ką reikia keisti. Šitas solidarizavimosi simbolis, bandymas padėti tą kryželį ant Scenos kryžių yra tiesiog išraiška to, kad mes matom, kad stebim, kad mums rūpi ir kad apie tai norime kalbėti. Yra ne vienas, kuris sako „Aš jau seniai esu padėjęs, mano politika yra atsiriboti, aš atsiribojau ir nenoriu nė akyse matyti“, tai iš tikrųjų labai liūdina, nes, kai nueini nuo to rato net nepasakęs savo nuomonės, tada gali niekas net nesužinoti, kad kažkas buvo ne taip. Po simbolinio kryželio padėjimo mes tiksimės Apeirono teatre ir diskutuosime apie tai, bandysime viską konkretizuoti, bet turbūt per vieną susitikimą nepavyks, nes Vilniuje organizuojamas vėliau ir antras susitikimas, diskusijos. Turėtų išsikristalizuoti idėjos, nes yra dvi pozicijos: viena, skatinti reformas pačiuose Auksinių scenos kryžių apdovanojimuose, kita – steigti alternatyvą. Čia, visų pirma, dar turim prieiti prie kompromiso. Yra apie ką kalbėti“, – pasakojo akcijos sumanytoja G. Kazlauskaitė.

Pasak jos, minčių rengti alternatyvius apdovanojimus yra. „Iniciatoriai jau yra. Gana greitai viskas turėtų išaiškėti, nes jau šį pavasarį turėtų vykti paskutiniai susibūrimai Vilniuje ir didžiausias klausimas yra, kaip darytume geriau. Kas sudarytų tą profesionalumo kryptį, kokia komisija turėtų būti, kas ją turėtų sudaryti“, – sako Greta Kazlauskaitė

Agnija Šeiko: žmonės, kurie taip skaudžiai reaguoja, jaučiasi neįvertinti

Teatro „Padi Dapi fish“ režisierė Agnija Šeiko, kurios darbas „Dior in Moscow“ nominuotas šokio teatro kategorijoje, džiaugiasi, kad jaunimas kelia problemą, tačiau mano, kad taip reaguojantys visų pirma jaučiasi neįvertinti.  „Aš manau, kad tokios reakcijos ir lauke sujudimai yra labai gerai. Faktas, kad tie žmonės, kurie taip skaudžiai reaguoja, visada jaučiasi kažkiek ir neįvertinti, bet kadangi laukas yra pakankamai didelis, tai automatiškai vis tiek bus kažkas visada nepatenkintas“.

Disproporcija tarp nominuotų valstybinių ir nevalstybinių teatrų net ir objektyviai žvelgiant, yra ryški. „Komisijoje sėdi žmonės ir subjektyvumo elemento neišvengsi. Šokio sritis yra visiškai kitokioje situacijoje, nes valstybinių trupių apskritai neturime. Tai mes tik nepriklausomame sektoriuje ir konkuruojame. O kalbant apie dramos teatrus, tai lyg negali sakyti, kad turėtų būti kažkokios kvotos įvedamos, kad būtinai turi pakliūti per pusę „tų“ ir „tų“. Aš vis tik keliu kokybės klausimą: nežiūrėčiau, ar tai yra nepriklausomi, ar valstybiniai teatrai ir labai norėčiau tikėti, kad tuo vadovaujasi ir komisija“, – sako A. Šeiko.

Galima daryti prielaidą, kad nepriklausomų teatrų kokybė tiesiog žemesnė nei valstybinių, tačiau režisierė A. Šeiko mano, kad taip sakyti neteisinga.

„Tokia frazė iš esmės koduoja neteisingus dalykus, bet faktas, kad nevalstybiniam teatrui didelių mastelių spektaklių tiesiog neįmanoma padaryti. Ir ribojamasi mažo formato kūriniais, kurie gal kartais atrodo nepakankamai geri. <…> Aš manau, kad vis tik yra į nepriklausomą sektorių, ypač dramos teatre, žiūrima dar šiek tiek kaip į antrarūšius. Kita vertus, aišku, valstybiniai teatrai jie kaip ir turėtų diktuoti didžiulius kokybės standartus, bet mes tikrai matom labai daug prastų pastatymų ir valstybiniuose teatruose, begalę“.

„Aš manau, kad visos alternatyvos, naujosios tendencijos, visi eksperimentalūs, intelektualūs, individualūs ir nauji savo kryptimis darbai gimsta nepriklausomuose teatruose, o valstybiniai teatrai kuria daugiau klasikinius darbus, pritaikytus čia ir dabar esančiai visuomenei, kuri labiau „valgo“ galbūt netgi praeities tendencijas. Bet klausimas, kas turi didesnę išliekamąją arba meninę vertę. Ar tai, kas tinka masei, ar tai, ką gvildena ir analizuoja iš tikrųjų intelektualūs, iš tikrųjų reiklūs sau ir kultūrai žmonės. [Valstybiniai teatrai] finansų turi daugiau, jie turi įmantresnes dekoracijas ir pavardes. Bet daugumoje valstybinių teatrų kartelę kelia būtent nepriklausomų teatrų režisieriai, nes jie patys nesugeba išlaikyti tokių režisierių.  Nes, netgi ir žiūrint paskutinius pasirodymus, Oskarą Koršunovą samdo, kuris irgi yra nepriklausomo teatro atstovas. Lygiai taip pat ir aktoriai – didžioji dalis geriausių Lietuvos aktorių šaknis ir savo širdį yra atidavę būtent nepriklausomiems teatrams, o ten [valstybiniuose teatruose] žmonės turi etatus, žmonės užsidirba“, – G. Kazlauskaitė.

Ar įmanoma bendrystė tarp nepriklausomų ir valstybinių teatrų? „Auksinių scenos kryžių komisiją formavo Kultūros ministerija. Man atrodo iš ten pareina tam tikras nutolimas nuo suvokimo, kas ir kaip gyvena nepriklausomuose ir valstybiniuose teatruose. Jie rodo tokį ženklą, kad visas dėmesys ir visas palaikymas eina į valstybinius teatrus, o nepriklausomi jau kaip išsilaikys, taip – kaip skęstantys kačiukai“, – kalba akcijos sumanytoja G. Kazlauskaitė.

Teatrologas A. Jevsejevas: komisija tiesiog parodė savo pasaulėžiūrą

Teatrologas, teatro kritikas, penkerius metus (iki 2015 m.) „Auksinių scenos kryžių“ ekspertų komisijos narys Andrius Jevsejevas sako, kad ekspertų komisija tiesiog parodė savo pasaulėžiūrą, kad jaunas teatras dar nevertas apdovanojimo.

„Teatrologė R.Vasinauskaitė sako, kad mūsų teatras labai konservatyvus, o aš pridėčiau, kad teatrologija yra dar konservatyvesnė. Aišku, baisu, kai skaitai nominacijas, o visos jos – vien valstybiniai teatrai. Tai yra kraupu, bet kita vertus, man daug kraupiau, kai prieini iki nominacijos „Teatras+“, kuri man skamba kaip „Coca Cola Zero“ ar parolimpinės žaidynės, nors būtent ten yra tas aktualus, įdomus, šiuolaikinis, jaunas teatras. Žmonės, kurie sėdi komisijoje, aiškiai parodė, kur šitiems jauniems žmonėms yra vieta. Tarsi, jie dar neužaugo, nors seniai praaugo – nėra net kalbos. <…> Bet kita vertus, labai gražu, viskas kaip ant delno: jūs, jauni žmonės, esat parolimpiniai, jūs esat „Coca Cola Zero“ ir „Marlboro Super Lights“, o tikras teatras kuriamas čia. Kiti jauni žmonės žiūrėkit ir mokykitės: toks teatras yra tikras“.

„Bet kokiu atveju, „Auksiniai scenos kryžiai“ bent jau dalinai formuoja mūsų teatro kultūrą ir tam tikras tendencijas. Juk kiekvienas teatras paskui naudojasi nominacijomis ar laimėjimais – jie aiškina, kad jie yra geriausias teatras. <…> „Auksinių Scenos kryžių“ komisija šiais metais parodė savo pasaulėžiūrą ir tiek.“ – sako teatrologas Andrius Jevsejevas.

Kaip turėtų būti sprendžiami nugalėtojai? Kokia turėtų būti sistema? „Variantų yra įvairiausių, ir modelių yra – galima juk skolintis iš Oskarų, iš Gervių. Kaip šito neišdirbti per tiek metų – man tai kažkokia fantastikos zona. Aišku, galima paimti, reglamentuoti, į darbo įstatus įtraukti tam tikras konkrečias kategorijas, kad nebūtų taip, kad vienais metais nėra šokio, kitais lėlių teatro, trečiais nėra dramaturgijos ir tada visi nepatenkinti ir šneka apie genocidą. Tiesiog reikia nusistatyti aiškias žaidimo taisykles, o komisijai jas perskaityti (nes ta problema yra didžiulė) ir daryti.“

„Auksiniai scenos kryžiai man apskirtai nebėra įdomūs, jie seniai prarado savo vertę. Ir, man atrodo, daug kam yra aktualesni tie 2000 €, negu kažkoks kryžiukas. Jų tiek pridalinta, kas neturi to scenos kryžiaus? Dairaisi, kas antras nominantas ar laureatas. Posovietinis mąstymas: jeigu nesurysiu dabar visko, tai paskui kiti atims, reiškia reikia viską išdalinti – nesvarbu, yra, nėra, gerai, blogai, jokio skirtumo, sugalvosim dar papildomų kažkokių nominacijų, jeigu nori, sugalvosim metų duetą, teatras+, teatras – reiškinys. Viską reikia atiduoti ir suvartoti“, – A. Jevsejevas.

Aktorius: kai į jauno teatro spektaklį ateina 3 komisijos nariai iš 9, tai aišku, kad daugumos nuomonės nulems

 „Mes patys, kaip teatras, susiduriame su tais pačiais kritikais ir pavyzdžiai iš vidaus tik patvirtina. Kai į jauno teatro spektaklį vietoj 9 komisijos narių ateina 3, o išvakarėse ar rytoj į valstybinio teatro spektaklį ateina 9 dar kartą atvažiavę, man čia nei lygybe kvepia, nei kuo. Reiškia, kad nėra jokio susidomėjimo ir net intereso pamatyti tą jauną teatrą. Aišku, kad iš 9 kritikų pamatę 3, tai daugumos nuomonė nulems“, – sako „Apeirono teatro“ ir Klaipėdos dramos teatro aktorius Ričardas Bartašius

Meninis sindikatas „Bad Rabbits“, „Keistuolių teatras“ ir teatras „Atviras ratas“ neigia informaciją apie dalyvavimą akcijoje

„Ne, šioje akcijoje sindikatas nedalyvaus. Kai kurie sindikato nariai galbūt dalyvaus, kai bus rengiamos diskusijos dėl alternatyvų ir nepriklausomų teatrų apskritai, tačiau dalyvaus kiekvienas asmeniškai“, – teigiama „Bad Rabbits“ atsiųstame pranešime.

Panašią poziciją išreiškė ir teatras „Atviras ratas“. „Nors ir pritariame minčiai, kad nepriklausomi teatrai turi pradėti tarpusavyje komunikuoti bei ieškoti būdų, kaip spręsti iškeltus klausimus, tačiau bendra „Atviro rato“ pozicija šios akcijos klausimu suformuluota tokia – mums nepatinka taip pateiktas akcijos pavadinimas, pati akcijos idėja su žvakėm ir kryžiais ir tai, kad prieš pateikiant spaudai pranešimą, nebuvo suderintas tekstas ir aštrus teksto tonas ir panašiai. Suprantame, kad problema yra įsisenėjusi ir skaudi, tačiau ji tikrai nevienareikšmiška, o priemonės tiesmukos ir neracionalios. Ateity tikrai esame pasiruošę diskutuoti, galvoti sprendimus ir juos siūlyti. Manome, kad prieš rengiant panašaus pobūdžio akcijas, visų pirma reikia išdiskutuoti tai, o tik po to viešai reikšti. Mūsų teatras daugumos nuomone nedalyvaus akcijoje, todėl prašome išimti musu teatro pavadinimą iš prisijungsiančių sąrašo“, – Yra Racijoms atsiųstame pranešime rašo teatras „Atviras ratas“

„Keistuolių teatras“ niekaip neišreiškė noro dalyvauti tokioje akcijoje“, – teigia „Keistuolių teatro“ direktorius Simonas Keblas. Pasirodžius pranešimams apie tai, kad G. Kazlauskaitės minėtieji teatrai akcijoje nedalyvaus, „Apeirono teatras“ skuba tikslinti savo poziciją. „Norime patikslinti, kad kontaktuota buvo ne su juridiniais, oficialiais teatrų atstovais, bet su tų teatrų nariais ar rezidentais, kurių dalis palaiko akcijos idėją ir planuoja dalyvauti. Tad Gretos Kazlauskaitės pasisakyme kalba eina apie tų teatrų narius, o akcijos vienas iš tikslų ir yra vienyti nepriklausomus kūrėjus“ – sako „Apeirono teatro“ direktorė Eglė Kazickaitė.

Visos laidos įrašas



PODKASTAI

REKOMENDUOJAME